Europos kosmoso agentūra (EKA) skyrė 76,6 mln. eurų orbitinei observatorijai „Genesis“, kuri vieno milimetro tikslumu galės nustatyti objektų padėtį Žemėje. Dar 156,8 mln. eurų skirta žemos orbitos įrenginių grupei paleisti, kad būtų galima išbandyti ir pagerinti palydovinės navigacijos patikimumą.
„Genesis“ užtikrins Tarptautinės antžeminių koordinačių atskaitos sistemos (ITRF) veikimą. Tam bus įrengtas palydovinės navigacijos nuotolio ieškiklis, radijo interferometrijos modulis su itin ilgomis bazėmis, lazerinis nuotolio ieškiklis ir Doplerio poslinkio matavimo sistema keičiantis radijo signalams tarp palydovų ir antžeminių stočių (DORIS). įrenginį – įrangos sinchronizavimą užtikrins itin stabilus generatorius (USO). Keturių geodezinių metodų sujungimas viename įrenginyje leis pasiekti tokį matavimų tikslumą, kokio anksčiau nebuvo galima pasiekti, sakė pagrindinė projekto „Genesis“ rangovė „OHB Italia“.
Pernai Europos palydovinės navigacijos sistemą „Galileo“ papildė aukšto tikslumo tarnyba (High Accuracy Service, HAS), kuri suteikė iki 20 cm horizontaliai ir iki 40 cm tikslumą vertikaliai. Dėl to „Galileo“ yra pati tiksliausia palydovinė navigacijos sistema pasaulyje, tačiau 1 mm raiška akivaizdžiai žada dar didesnį tikslumą. Atnaujintas ITRF padės pagerinti palydovinių sistemų, įskaitant „Galileo“, tikslumą „tokiose srityse kaip aviacija, eismo valdymas, autonominės transporto priemonės, padėties nustatymas ir navigacija“, sakė ESA. Jis bus paklausus meteorologijoje, prognozuojant stichines nelaimes, stebint klimato kaitos poveikį, žemėnaudą ir geodeziją, tiriant gravitacinius ir negravitacinius laukus.
Agentūra sudarė dvi 78,4 mln. eurų vertės sutartis dėl LEO-PNT demonstracinės žemos orbitos navigacijos ir sinchronizavimo sistemos kūrimo. Tai bus palydovų rinkinys, skirtas išbandyti naujus signalus ir dažnių juostas, siekiant pagerinti padėties nustatymo tikslumą dirbant kartu su Galileo ir kitomis palydovinės navigacijos sistemomis. LEO-PNT padidins navigacijos sistemų patikimumą trikdžių ir prasto priėmimo sąlygomis, įskaitant tankios miestų plėtros ir net uždarų patalpų sąlygomis. „Genesis“ planuojama paleisti 2028 m., o LEO-PNT žvaigždynas turėtų būti dislokuotas iki 2027 m.
Taip pat skaitykite: