Žmonės, gyvenantys vietovėse, kuriose yra sunkių oro sąlygų, puikiai žino, kas yra uraganai. Tačiau šios žemės audros nėra vienintelė jų forma. Nauji stebėjimai parodė, kad kosminis uraganas pirmą kartą įvyko jonosferoje – viršutiniuose Žemės atmosferos regionuose, kur dujos jonizuojamos saulės spinduliuote.
2014 m. rugpjūtį keturių palydovų stebėjimai parodė ilgai trunkantį kosminį uraganą virš Žemės Šiaurės ašigalio. Ši audra susiformavo tuo metu, kai planetos magnetinis laukas buvo gana ramus.
Buvo sudarytas trimatis šio kosminio uragano žemėlapis. Jis buvo apie 1000 km skersmens ir sukosi prieš laikrodžio rodyklę, taip pat turėjo keletą spiralinių strypų ir truko apie aštuonias valandas, kol aprimo.
„Iki šiol buvo abejojama, ar kosminės plazmos uraganai išvis egzistuoja, todėl įrodyti tai tokiu stulbinančiu stebėjimu yra neįtikėtina. Atogrąžų audros yra susijusios su didžiuliais energijos kiekiais, o šiuos kosminius uraganus turi sukelti itin didelis ir greitas energijos perdavimas, kai saulės vėjo energija ir įkrautos dalelės patenka į viršutinius Žemės atmosferos sluoksnius“, – aiškina universiteto kosmoso mokslininkas Mike'as Lockwoodas. skaitymo.
Taip pat įdomu:
- Tektoninis aktyvumas yra visiškai įmanomas artimiausioje mums egzoplanetoje
- Hablas įjungė saugųjį režimą dėl borto kompiuterio programinės įrangos klaidos
Uraganai susidaro, kai šiltas, drėgnas oras pakyla virš vandenyno ir sukuria žemo slėgio sistemą virš vandens. Oras nukreipiamas į vidų, užpildydamas žemo slėgio zoną, dėl ko pučia stiprus vėjas ir debesys, dažnai lyja.
„Uraganas aiškiai siejamas su stipria energijos ir masės pernešimu, todėl uraganas viršutiniuose Žemės atmosferos sluoksniuose turi būti stiprus ir efektyviai perduoti saulės vėjo/magnetosferos energiją bei impulsą į Žemės jonosferą“, – teigia mokslininkai.
Panašūs uraganai buvo pastebėti ir kituose mūsų Saulės sistemos kosminiuose kūnuose. „Astronomai Marse, Saturne ir Jupiteryje pastebėjo uraganus, kurie yra panašūs į Žemės uraganus apatiniuose atmosferos sluoksniuose. Saulės dujos taip pat sukasi siaubinguose dariniuose giliai Saulės atmosferoje, vadinamuose saulės tornadais. Kurie yra kelių Žemės spindulių pločio“, – liudija ekspertai.
Astronomai žino daugiau nei 4400 egzoplanetų, skriejančių aplink žvaigždes, išskyrus Saulę. Daugelis jų, kaip ir mūsų Saulės sistemos planetos, labai tikėtina, kad savo atmosferoje turi magnetinius laukus ir plazmą. Iš to galime daryti išvadą, kad kosminiai uraganai gali būti dažnas reiškinys kosmose. Tai, kad ši didelio aukščio audra susiformavo žemo geomagnetinio aktyvumo metu, padidina tikimybę, kad šis reiškinys įvyks kitose egzoplanetose.
Mes tiesiog esame ant technologinio slenksčio, kad galėtume tyrinėti kitų pasaulių atmosferas. Šis kosminis uraganas čia, Žemėje, gali suteikti mums žvilgsnį į gyvenimą tolimose planetose.
Taip pat skaitykite: