Saturno žiedai nėra tik graži puošmena – mokslininkai gali pasinaudoti šia funkcija, kad suprastų, kas vyksta giliai planetos viduje.
Naudodami garsiuosius žiedus kaip seismografą, mokslininkai ištyrė planetos viduje vykstančius procesus ir nustatė, kad jos šerdis turi būti „neryški“. Vietoj kietos sferos, kaip Žemės, Saturno šerdį sudaro uolienų, ledo ir metalinių skysčių „sriuba“, kurie maišosi ir veikia planetos gravitaciją.
Naujajame tyrime buvo naudojami NASA Cassini misijos duomenys, kurie 13 metų nuo 2004 iki 2017 skriejo aplink Saturną ir jo palydovus. 2013 m. misijos duomenys pirmą kartą parodė, kad slapčiausias Saturno žiedas – D žiedas – pulsuoja ir sukasi tokiu būdu, kurio negalima visiškai paaiškinti planetos palydovų gravitacine įtaka. Naujame tyrime šie Saturno žiedų judėjimai nagrinėjami išsamiau, kad būtų galima suprasti jame vykstančius procesus.
Planetos šerdis ne tik atrodo gleivėta, bet ir tęsiasi 60% planetos skersmens, todėl ji yra daug didesnė, nei manyta anksčiau. Analizė parodė, kad Saturno šerdis gali būti maždaug 55 kartus masyvesnė nei visos Žemės planetos. Tyrimas prognozuoja, kad 17 Žemės branduolio masių sudaro ledas ir uolienos, o likusią dalį sudaro skystis vandenilio ir helio pagrindu. Judesiai šerdyje sukelia nuolatinį bangavimą Saturno paviršiuje. Šios paviršiaus bangos sukelia subtilius planetos gravitacijos pokyčius, kurie vėliau paveikia žiedus.
„Saturnas visada dreba, bet nepastebimas“, – sakoma mokslininkų pranešime. „Planetos paviršius pasislenka apie metrą kas vieną ar dvi valandas, kaip lėtai nestabilus ežeras. Kaip seismografas, žiedai paima gravitacinius trikdžius, o žiedo dalelės pradeda svyruoti.
Pasak mokslininkų, šių žiedinių bangelių prigimtis leidžia manyti, kad šerdis, nepaisant jos svyravimų, susideda iš stabilių skirtingo tankio sluoksnių. Sunkesnės medžiagos yra aplink planetos centrą ir nesimaišo su lengvesnėmis medžiagomis arčiau paviršiaus.
„Kad planetos gravitacinis laukas svyruotų tokiais konkrečiais dažniais, vidus turi būti stabilus, o tai įmanoma tik tuo atveju, jei ledo ir uolienų dalis palaipsniui didės, artėjant prie planetos centro“, – sakė mokslininkai.
Taip pat skaitykite: