Grenlandijoje per slaptą Šaltojo karo karinę operaciją surinkta įšalusi žemė slėpė įdomią paslaptį: užkastos fosilijos, kurioms gali būti milijonas metų. Augalai taip gerai išsilaikę, kad „atrodo taip, lyg būtų numirę vakar“, – teigė mokslininkai.
JAV armijos mokslininkai 1966 m. iškasė ledo šerdį Grenlandijos šiaurės vakaruose, vykdydami projektą „Ice Worm“ – slaptą misiją sukurti požeminę bazę. Pagrindas buvo apleistas, o ledo šerdis buvo pamiršta šaldiklyje Danijoje, kol buvo aptikta 2017 m.
Buvo manoma, kad dabartiniam Grenlandijos ledo sluoksniui yra beveik 3 milijonai metų, tačiau maži augalų fragmentai rodo priešingai, o tai rodo, kad per pastaruosius milijonus metų – galbūt per pastaruosius kelis šimtus tūkstančių metų – didžioji Grenlandijos dalis buvo be ledo.
Taip pat įdomu:
- Pagaliau atskleista Grenlandijos „tamsiosios zonos“ paslaptis
- Kokią grėsmę Žemei kelia magnetinio lauko pasikeitimas?
Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro (NSIDC) duomenimis, šiandien didžiąją Grenlandijos dalį dengia Grenlandijos ledo sluoksnis, kurio plotas – 1,7 mln.
Jei naujasis tyrimas yra teisingas ir didelė dalis Grenlandijos ledo išnyko palyginti neseniai, tai nežada gero dabartinio ledo sluoksnio stabilumui reaguojant į žmogaus sukeltus klimato pokyčius. Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) 2019 metais pranešė, kad ištirpus visam Grenlandijos ledui jūros lygis pakiltų maždaug 7 m. To pakaktų, kad užtvindytų pakrantės miestus visame pasaulyje.
Ledo šerdis buvo ištraukta iš 1 m gylio po ledu. Jo pagrindas yra sušalę nuosėdų gabalėliai, apie 368 cm ilgio ir 10 cm skersmens.
Plaudami sušalusią žemę, norėdami surūšiuoti ją į įvairaus dydžio grūdelius, mokslininkai pastebėjo vandenyje plūduriuojančius „juodus daiktus“. Tai buvo suakmenėjusios sausos šakelės ir lapai. Kai juos išėmė ir užpylė vandeniu, atrodė, kad jie išsiskleidė, todėl atrodė, kad jie vakar mirė. Tokie augalai – galbūt iš borealinio miško – Grenlandijoje galėtų augti tik tuo atveju, jei salos ledo sluoksnis būtų iš esmės išnykęs, todėl kitas žingsnis buvo išsiaiškinti, kiek seniai tai įvyko.
Paslėpti klimato įkalčiai
Norėdami nustatyti augalų amžių, mokslininkai tyrinėjo aliuminio ir berilio izotopus (to paties elemento variantus su skirtingu neutronų skaičiumi), kurie kaupiasi mineraluose veikiami atmosferos filtruojamos spinduliuotės. Šie izotopai gali pasakyti mokslininkams, kiek laiko mineralai buvo paviršiuje ir kiek laiko jie buvo po žeme.
Remdamiesi izotopų santykiais, tyrimo autoriai nustatė, kad dirva ir joje augę augalai paskutinį kartą saulės šviesą matė prieš kelis šimtus tūkstančių iki maždaug milijono metų. Remiantis tyrimu, lapų vaško pėdsakai šerdies nuosėdose priminė šiuolaikinių tundros ekosistemų Grenlandijoje pėdsakus.
Tyrimo autoriai rašė, kad, remdamiesi geologiniais duomenimis ir vandenynų geochemija, jie apskaičiavo, kad dabartinė Grenlandijos ledo danga išliko maždaug tokio paties dydžio maždaug 2,6 mln. Tačiau jų nauji rezultatai rodo, kad ledas beveik visiškai išnyko iš Grenlandijos bent per vieną paskutinio salos gilaus užšalimo laikotarpį – anksčiau nežinoma ledo sluoksnio stabilumo riba.
Tiesą sakant, mokslininkai jau perspėja, kad Grenlandija sparčiai artėja prie ledo nykimo lūžio taško, o žiemos sniegas nustos papildyti sezoninį tirpsmą jau 2055 m.
Taip pat skaitykite:
- Pagaliau atskleista Grenlandijos „tamsiosios zonos“ paslaptis
- Į Antarktidą atsitrenkė didžiulis kiekis antimedžiagos