Kosmose dirbantys ir gyvenantys žmonės susiduria su visai kitokiais galimais pavojais ir problemomis, apie kurias Žemėje dar neteko girdėti. Pavyzdžiui, saulės energijos frakcijos arba SEP. Šios mažos dalelės sklinda beveik šviesos greičiu ir gali pasiekti Žemę iš Saulės greičiau nei per valandą. Jie taip pat gali sunaikinti erdvėlaivių elektroniką ir kelti grėsmę astronautų sveikatai.
SEP pradžią nuspėti itin sunku, nes mokslininkai tiksliai nežino, kur Saulėje jie atsiranda. Tačiau naujame tyrime pavyko atsekti SEP blyksnius iki Saulės ir pirmą kartą atskleisti atsakymą į šį klausimą. Mokslininkė Stephanie Yardley teigia, kad pirmą kartą mokslininkams pavyko tiksliai nustatyti konkrečius šių energingų dalelių šaltinius.
Yardley mano, kad supratimas apie išvestinius regionus ir fizinius procesus, sukeliančius SEP, gali pagerinti įvykių prognozes. SEP gali kilti iš Saulės bet kuria kryptimi, o tiesiog stebėti juos iš kosmoso nėra taip paprasta. Šių dalelių stebėjimas erdvėje yra viena iš pagrindinių NASA heliofizinės sistemos observatorijos funkcijų.
Mokslininkai SEP suskirstė į dvi plačias kategorijas: impulsyvią ir laipsnišką. Impulsyvūs įvykiai yra ryškūs Saulės blyksniai, kuriuos sukelia staigūs magnetiniai išsiveržimai. Laipsniški SEP trunka ilgiau – net kelias dienas. Paprastai jie susidaro didelėse grupėse, todėl astronautams ar palydovams yra dar pavojingesni.
Laipsniškus SEP varo vainikinės masės išmetimai, dideli saulės medžiagos stulpeliai, kylantys į kosmosą kaip potvynio banga. Tyrėjai atsekė SEP įvykių seką nuo 2014 m. sausio mėnesio iki jų atsiradimo Saulėje. Tapo aišku, kad įvykiai turi ypatingą ženklą, tai yra dalelių mišinys, kitoks nei įprastai saulės vėje. Komanda teigia, kad SEP kažkokiu būdu išsivadavo iš stiprių magnetinių kilpų, sujungtų su Saule abiejuose galuose.
Šis atradimas iškėlė naujų klausimų būsimiems tyrimams, tačiau jų šaltinio nustatymas yra svarbus pirmasis žingsnis.
Taip pat skaitykite:
- NASA perspėja apie pavojingą Auksinių vartų tilto dydžio asteroidą
- NASA išleidžia neredaguotą Marso nuotrauką kaip misijos būsenos įrodymą