Viena pagrindinių marsaeigio „Perseverance“, kuris į Marsą skris liepos 30 d., misijų – rinkti medžiagą Raudonojoje planetoje ir grąžinti ją į Žemę. Tačiau roveris skris „ne tuščiomis“. Mažytė monetos dydžio Marso bazalto gabalėlis bus paleidžiamas JAV robotizuotame zonde.
Nedidelis Marso akmenukas į tokią kelionę neleis, kad grįžtų namo. Kosmoso inžinieriai teigia, kad bazaltas, kurį padovanojo Gamtos istorijos muziejus Londone, bus naudojamas „Perseverance“ marsaeigio detektoriams kalibruoti.
„Kai įjungiate instrumentus ir pradedate juos nustatyti prieš naudojimą, juos kalibruojate ant medžiagų, kurios bus panašios į nežinomas medžiagas, kurias ketinate tirti. Taigi, kas gali būti geresnis būdas tyrinėti uolienas Marse, nei ten kilusi uoliena?“ – sakė Gamtos istorijos muziejaus profesorė Carolina Smith.
Mokslininkai įsitikinę, kad šis akmuo atsirado Marse. Tai liudija šio meteorito viduje esantys mažyčiai dujų burbuliukai, jų sudėtis tokia pati kaip Marso atmosferos, todėl ekspertai gali teigti, kad tai Marso uola. Kalbant apie jo amžių, mokslininkai pateikia datas nuo 600 000 metų iki 700 000 metų senumo. Tada asteroidas rėžėsi į Marsą, išmušdamas įvairias planetos dalis ir išsiųsdamas jas kosmosu. Šis meteoritas, žinomas kaip SAU 008, buvo aptiktas Omane 1999 metais ir nuo to laiko jį globoja Gamtos istorijos muziejus Londone.
Kai marsaeigis „Perseverance“ atvyks į Raudonąją planetą, jis naudos specialų didelio tikslumo lazerį, galintį iššifruoti planetos uolienų cheminę sudėtį ir nustatyti, ar jose gali būti organinių medžiagų, rodančių, kad kadaise Marse egzistavo gyvybė. SAU 008 padės įrenginiui dirbti maksimaliai tiksliai.
Taip pat skaitykite: