Potencialiai naujos klasės tolimų ir paslaptingų našlaičių planetų, dar vadinamų vienišomis arba tarpžvaigždinėmis planetomis, atradimas mokslininkus suintrigavo ir glumino. Ypač kai astronomai išvydo įspūdingus vaizdus, darytus praėjusių metų pabaigoje Webb teleskopas.
Kandidatai į šios klasės planetas buvo vadinami dvejetainiais objektais, turinčiais masę Jupiteris (Jupiterio masės dvejetainiai objektai arba JuMBO). Atrodo, kad jie skrieja vienas prieš kitą, laisvai plūduriuoja erdvėje ir nėra pririšti prie jokios žvaigždės, o tai prieštarauja vyraujančioms teorijoms apie tai, kaip turėtų veikti planetinės sistemos. Tačiau neseniai astronomai pristatė naują, gana įtikinamą modelį, kaip šie objektai galėjo susidaryti.
MES DAROME GERIAUSIUS AKRONIMUS #JWST „JuMBO“ atranda į planetą panašius objektus Orione per @BBCAmos JuMBO = Jupiterio masės dvejetainiai objektai. Bet jei rimtai – labai intriguoja! laisvai plaukiojančios planetos?! Poromis?! Keista! https://t.co/BmJHfEn50o pav.twitter.com/UaK7WtDDyu
— Dr. Amber Straughn (ji/jos) (@astraughnomer) Spalis 4, 2023
Komanda naudojo pažangias technologijas, žinomas kaip tiesioginis N-kūno modeliavimas, kad ištirtų, kaip tankių žvaigždžių spiečių sąveika gali išstumti milžiniškas planetas, kurios išlieka gravitaciškai susietos viena su kita, kai dreifuoja per galaktiką. Šiame svarbiame tyrime pateikiamas modelis, kaip gali susidaryti šios paslaptingos dvejetainės sistemos, taip panaikinant kritinę spragą mūsų supratime apie planetų evoliuciją.
„Mūsų modeliavimas rodo, kad žvaigždžių „susitikimai“ gali sukelti spontanišką milžiniškų planetų poros išmetimą iš jų namų sistemų, priversdamos jas judėti viena kitos orbitomis erdvėje“, – sako astronomai. – Šios išvados gali gerokai pakeisti mūsų supratimą apie planetų dinamiką ir mūsų planetų sistemų įvairovę visata".
Tyrimas rodo, kad tokie įvykiai dažniau pasitaiko tankiai apgyvendintose žvaigždžių spiečiuose, o tai rodo, kad dvejetainės tarpžvaigždinės planetos gali būti dažnesnės, nei manyta anksčiau. Šių planetų porų charakteristikos, tokios kaip jų atstumas ir jų orbitų ekscentriškumas, suteikia naujų įžvalgų apie atšiaurias aplinkos sąlygas, turinčias įtakos planetos formavimuisi. „Šiame tyrime dinaminė žvaigždžių sąveika pristatoma kaip svarbus veiksnys kuriant neįprastas planetų sistemas tankioje žvaigždžių aplinkoje“, – pridūrė mokslininkai.
Pasak mokslininkų, naujas požiūris ne tik praplės žinias apie planetų formavimąsi, bet ir suteiks pagrindą būsimiems stebėjimams James Webb kosminiu teleskopu, o tai savo ruožtu gali suteikti papildomų įrodymų, patvirtinančių komandos prognozes. „Tokių objektų formavimosi supratimas padeda mesti iššūkį ir tobulinti esamas planetų formavimosi teorijas“, – teigia mokslininkai. – Būsimi pastebėjimai su Webb teleskopas gali padėti mums tai padaryti, su kiekvienu stebėjimu pateikdamas naujų įžvalgų, kurios padės mums geriau suformuluoti naujas milžiniškų planetų formavimosi teorijas.
Taip pat skaitykite: