Jupiteris yra didžiausia mūsų Saulės sistemos planeta ir jos orai yra labai audringi. Turime keletą puikių Jupiterio vaizdų, kuriuose matyti dryžuoti audros debesys, dengiantys visą planetą. Tiesą sakant, Jupiterį dengia audros. Kai kurie iš jų yra gana maži, bet kai kurie tokie dideli, kad gali apimti visą Žemę. Didžiausia iš šių audrų yra garsioji Didžioji Raudonoji dėmė. Tiesą sakant, ši vieta yra ciklonas, panašus į uraganus ir ciklonus Žemėje. Ją sudaro galingi vėjai, pučiantys ratu, panašiai kaip arbata sukasi puodelyje, kai ją maišote. Šie vėjai yra daugiau nei penkis kartus greitesni už bet kokius uraganinius vėjus Žemėje. Didžioji Raudonoji dėmė yra tarsi Jupiterio audrų senelis. Jis siautėja daug metų, tačiau pastaruoju metu matome, kad jo vis mažiau. Ar tai reiškia, kad vieną dieną jis išnyks? Na, nebūtinai.
Audros ruožai
Jupiteris yra tarsi milžiniškas dryžuotas rutulys, kuris labai greitai sukasi. Šviesios juostos yra debesys su kylančiu oru, o tamsios juostos yra debesys, besileidžiantys. Kai Jupiteryje matote viena šalia kitos tamsias ir šviesias juostas, tai reiškia, kad vėjai pučia priešingomis kryptimis. Kai tai atsitiks, jie gali sukti didelius ciklonus. Didžiąją raudonąją dėmę žmonės stebi mažiausiai 200 metų, iš jos beveik visą tą laiką pučia stiprūs vėjai.
Kaip ir visos audros, ji gali keistis kiekvieną dieną. Kartais atrodo apvalus, kartais – kaip kiaušinis. Jo spalva taip pat gali skirtis nuo rudai raudonos iki šviesiai raudonos. Kartais jis atrodo beveik baltas. Tačiau pastaruoju metu mokslininkai pastebėjo, kad šis didžiulis ciklonas traukiasi. Maždaug prieš 100 metų Didžioji Raudonoji dėmė buvo beveik tris kartus didesnė nei šiandien.
Kodėl jis mažėja?
Norint suprasti, kodėl jis mažėja, pirmiausia reikia suprasti, kodėl ciklonų mažėja (ir galiausiai sustoja) Žemėje. Žemėje ciklonai dažnai susidaro virš gilių, šiltų vandenynų ir tada juda virš kietos žemės ar šaltesnio vandens. Kai ciklono vėjai trinasi į tvirtą žemę, jie sulėtėja (tad ciklonas taip pat sulėtėja). Ciklonus Žemėje veikia ir kitos oro sąlygos bei juos supantys vėjai, dėl kurių ciklonas gali „atsiskirti“ per kelias dienas.
Tačiau Jupiteris neturi tokio kieto, uolėto paviršiaus kaip Žemė. Ir nors Jupiterio debesyse oras ledinis, oras jo viduje labai karštas. Šis karštas oras suteikia audroms pakankamai energijos, kad jos galėtų siautėti mėnesius ar net metus. Todėl net jei Didžioji Raudonoji Audra susitrauks, ji vis tiek toliau suksis – tam užtenka energijos.
Taip pat galime pamatyti, kaip taškas „atsiplešia“ pakraščiuose, atsitrenkdamas į kitas audras ir vėjus. Tačiau astronomai vis dar nežino, ar tai sukels visišką išnykimą. Kai kurie mano, kad vieną gražią dieną jis gali iširti į daugybę mažų audrų.
Neseniai erdvėlaivis Juno (apie Jupiterį skriejantis nuo 2016 m.) užfiksavo daug gražių Jupiterio audrų vaizdų, kai šis praskriejo pro planetą. Tuo tarpu mes galime grožėtis Didžiąja Raudonąja dėme, kol ji siautėja.
Jūs galite padėti Ukrainai kovoti su Rusijos įsibrovėliais. Geriausias būdas tai padaryti – aukoti lėšas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms per Išgelbėk gyvybę arba per oficialų puslapį NBU.
Taip pat skaitykite: