Japonijos mokslininkai iš Ramiojo vandenyno dugno iškeltose lavos fragmentuose aptiko ištisas gyvų mikroorganizmų kolonijas. Bakterijos klesti ten, kur, atrodo, nė viena negali išgyventi.
Šios mažų žemiečių kolonijos buvo rastos trijuose lavos uolienų pavyzdžiuose. Mėginiai buvo paimti dar 2010 m. iš Ramiojo vandenyno dugno trijose vietose tarp Taičio ir Naujosios Zelandijos. Vandenyno dugnas buvo išgręžtas specialiu grąžtu, o šie gabalai buvo paimti iš 125 metrų gylio. Mokslininkai nustatė, kad vienas iš akmenų yra maždaug 13,5 milijono metų amžiaus, antrasis yra 33,5 milijono metų, o trečiasis yra seniausias - 104 milijonų metų.
Įdomu tai, kad 2010 metais mokslininkai lavos mėginiuose nerado bakterijų. Tačiau per ateinančius dešimt metų geologai, chemikai ir biologai gerokai patobulino tyrimo metodus. Ir dabar jie atrado, kad visus šiuos metus uolos plyšiuose slepiasi daugybė bakterijų. Skelbiama, kad jų yra tiek pat, ir jie yra tokie pat įvairūs, kaip ir žmogaus žarnyne – beveik 10 milijardų ląstelių viename kubiniame centimetre.
Japonijos biologai išsiaiškino, kad uolienoje susidarė miniatiūriniai įtrūkimai, kurie laikui bėgant buvo užpildyti moliu. Ir tada šiose molio gyslose atsirado bakterijų, kurioms molis yra maistinė medžiaga. Tokijo universiteto docento Yohei Suzuki teigimu, tai suteikia vilties, kad kai kurie mikroorganizmai gali gyventi panašiomis sąlygomis Marse. Jei jų ten nerasta, tai rodytų, kad bakterijų genezės procesui turi įtakos kai kurie kiti geologiniai procesai, kurių raudonojoje planetoje nėra, pavyzdžiui, žemynų judėjimas.
Mokslininkų optimizmą skatina ir tai, kad anksčiau marsaeigis „Curiosity“ (viršutiniame paveikslėlyje) Marse aptiko labai panašius dirvožemio mėginius su moliu. Taigi, nors raudonosios planetos paviršiaus sąlygos yra atšiaurios, mokslininkai vis dar mano, kad ji yra labiausiai tikėtina vieta ateivių gyvybei. Ir dabar mokslininkai tiksliai žino, kur jo ieškoti.
Taip pat skaitykite: