Europos erdvėlaivis šiek tiek pakėlė šydą nuo keisto ilgo debesies, daug metų vėl ir vėl pasirodančio Marso danguje, paslapčių.
Arsia Mons pailgas debesis yra Marso bruožas: ilgas, ryškus, pailgas debesis virš Marso paviršiaus, besidriekiantis virš planetos nuo Arsia Mons ugnikalnio iki Monso Olimpo kalno, aukščiausio Saulės sistemoje. Keistas reiškinys nutinka kasmet per pietinę Marso saulėgrįžą, kai Raudonojoje planetoje debesys susiformuoja ir išnyksta per 80 ar daugiau dienų.
Tačiau nors debesis nėra naujas, jį apskritai sunku stebėti dėl besikeičiančios Marso atmosferos ir stebėjimo iš orbitos sunkumų. Tačiau Europos kosmoso agentūros „Mars Express“ orbiteriui pavyko detaliai pažvelgti į neįprastą debesį specialiu įrankiu – vaizdo stebėjimo kamera (VMC), dar vadinama „Mars Webcam“.
Debesų medžioklė
Iš pradžių VMC buvo įrengtas ieškant Marse nusileidimo aparato „Beagle 2“, kuris buvo paskelbtas dingusiu ir, kaip manoma, sudužo.
Tačiau neseniai VMC buvo perkvalifikuotas į mokslinių tyrimų rūmus. VMC pertvarkymas leido profesionalams suprasti ir pamatyti debesį kaip niekada anksčiau.
Šis įrankis leidžia mokslininkams sekti debesis, stebėti dulkių audras, stebėti dulkių struktūras Marso atmosferoje, tirti planetos poliarinių ledynų pokyčius ir kt. Daugelis kitų misijų taip pat padėjo mokslininkams ištirti šį keistą debesį Marse.
Taip pat įdomu:
- Marse žaibo nėra, tačiau dulkių audros gali sukelti kibirkštis
- Mokslininkai išaugino mikrobus ant tikrų uolienų iš Marso
Debesų tyrimas
Tyrėjai išsiaiškino, kad debesis yra apie 1 km ilgio ir 800 km pločio. Debesis yra „orografinis“, tai reiškia, kad jis susidaro, kai vėjas stumia paviršiaus elementus aukštyn, ir yra didžiausias tokio tipo debesis, kada nors matytas planetoje.
Debesis taip pat labai dinamiškas, susiformuoja prieš saulėtekį, o po to sparčiai plečiasi per dvi su puse valandos. Jis auga nuostabiu greičiu – daugiau nei 600 km/val. Tada jis atsiskiria nuo susidarymo vietos ir tęsiasi toliau, kol vėlyvą rytą išgaruoja. Žemėje orografiniai debesys niekada nėra tokie dideli ir tokie dinamiški, todėl jie yra ypač keisti.
Dabar, kai mokslininkai geriau supranta šio reiškinio gyvavimo ciklą ir modelius, tai leis jiems lengviau stebėti ir tyrinėti debesį.
Taip pat skaitykite: